Visos šiandien sėkmingos bendrovės turi vieną bendrą bruožą – savo sėkmę grindžia didžiuliu dėmesiu pirkėjui ir marketingui.

Visos šios bendroves be išlygų stengiasi aiškiai apibrėžtose tikslinėse rinkose maksimaliai pajusti klientą, jį aptarnauti ir maksimaliai patenkinti jo poreikius. Jų sistema sudaryta taip, kad kiekvienas organizacijos narys klientams tiektų aukščiausios kokybės bei didelės vertės gaminius ar paslaugas bei siekti, kad klientai būtų visiškai patenkinti. Šios organizacijos žino, kad rūpinimasis savo klientais joms suteiks galimybę užimti didesnę rinkos dalį, kas savo ruožtu atneš didesnius pelnus.

Rėmimas – tai įvairių įmonės pardavimo mastą didinančių būdų ir priemonių visuma, orientuota į tikslinę rinką, atskirą vartotoją, ar net visą visuomenę.

Rėmimas – tai veikla, kurios dėka tiksliniai klientai sužino apie produkto privalumus ir yra įtikinami jį pirkti. Taigi, rėmimas – tai įvairių įmonės pardavimo mastą didinančių būdų ir priemonių visuma, kurios dėka tiksliniai klientai sužino apie produkto privalumus ir įtikinami jį pirkti.

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Reitingas 4.94 (8 balsai)

Kaina – tai prekės vertės piniginė išraiška. Kaina teikia reikšmės visai prekės vartotojiškų savybių, siūlomų pirkėjui, visumai.

Tai rinkodaros komplekso elementas apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su kainų nustatymu ir keitimu. Kainodaros procesas gali išspręsti tokius uždavinius:

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Reitingas 4.00 (6 balsai)

Įmonės prekei reikia sukurti paskirstymo grandinę, kurios dėka prekė pasieks vartotoją.

Paskirstymas – tai sprendimų ir veiksmų visuma, kuri apsprendžia prekių judėjimą nuo gamintojo iki vartotojo. Visi autoriai vieningai išskiria tris pagrindines paskirstymo strategijas.

Tarp organizacijos bendrosios strategijos ir rinkodaros strategijos yra daug kas bendra. Rinkodarai rūpi vartotojų poreikiai ir bendrovės pajėgumas juos patenkinti.
 
Didžioji bendrovės strateginio planavimo dalis yra susijusi su rinkodaros kintamaisiais: užimama rinkos dalimi, rinkos augimu ir kartais yra sunku atskirti strateginį planavimą nuo rinkodaros planavimo. Kiekvieno verslo vieneto rinkodaros vadovai nusprendžia, kaip įgyvendinti strateginius tikslus. Tokiais tikslais nebūtinai turi būti pardavimų apimčių didinimas. Kartais tokiu tikslu gali būti pardavimo apimčių išsaugojimas mažinant rinkodaros biudžetą arba netgi paklausą. Tad rinkodaros vadovai privalo laikyti paklausą tokio lygio, kuris yra numatytas strateginiame plane, parengtame pagrindinėje bendrovės būstinėje.

Makro aplinka daro poveikį organizacijai. Šią aplinką sudaro tolimosios aplinkos veiksniai, kurie silpniau ar stipriau veikia kiekvieną organizaciją. Todėl svarbu žinoti kaip makro aplinkos pokyčiai veiks individualią organizaciją.

Tuo tikslu taikomas PESTEL modelis, suskirstantis aplinkos įtaką į šešis pagrindinius tipus: politinį, ekonominį, socialinį, technologinį, aplinkos apsaugos ir teisinį. Analizuojami įvairūs duomenys, iš kurių nustatomos pagrindinės varomosios jėgos, kurios labiausiai veikia pramonės šakos struktūrą, verslo sektorių ar rinką. Šios jėgos skiriasi atskiruose verslo sektoriuose bei šalyse. Todėl jų poveikis vienai organizacijai bus kitoks nei kitai. Pavyzdžiui, rinkų ir pramonės šakų globalizaciją lemia tokios varomosios jėgos, kaip rinkų globalizacija, kaštų globalizacija, vyriausybės veikla ir politika.

Internetinis marketingas (online marketingas, internetinė reklama, emarketingas, e-marketingas) - produktų arba paslaugų rinkodara internete.

Internetas suteikia nepaprastai puikias galimybes sumažinti informacijos distribucijos kaštus globaliai auditorijai. Internetinis marketingas yra pagrindinis elementas kuriant sėkmingą e-verslo marketingo strategiją didelėms ir mažoms kompanijoms! Internetinis marketingas leidžia Lietuvos ir bet kokios šalies verslui konkuruoti tarptautinėse rinkose sutaupant lėšas, skirtas tradicinei reklamai!

Ypač daug problemų ir painiavos Lietuvoje dabar yra dėl terminų „marketingas", „rinkodara", „rinkotyra" sąvokų ir vartojimo.

Skubotas, tik kalbiniais argumentais grindžiamas lietuviškų pavadinimų priskyrimas ištisoms mokslo žinių bei praktinės veiklos sistemoms, be tinkamo jų esmės ir turinio pažinimo, dabar jau ryškėja publicistinio ir profesionalaus tų dalykų suvokimo skirtumais, dviprasmybėmis bei painiava ir nesusikalbėjimu. Galiausiai tai atsiliepia ir bendram administravimo gebėjimų lygmeniui Lietuvoje.

Tinklinis marketingas – verslas, kurį vieni vadina „sektomis“, kiti gira, teigdami, kad tinklinio marketingo firmoje galima nevaržomai siekti karjeros ir uždirbti priklausomai nuo noro bei poreikių.

Lietuvoje tokio pobūdžio verslas vis dar nėra plačiai žinomas arba apie jį susidaryta nuomonė yra miglota. Tai koks gi jis iš tikrųjų?

Daugeliui organizacijų didelę reikšmę turi konkurencija pramonės šakos ar verslo sektoriaus viduje. Ekonomikos teorija pramonės šaką apibūdina kaip firmų grupę, gaminančią tą patį principinį produktą.

Ši koncepcija gali būti taikoma ir viešajame sektoriuje (pvz., socialinės paslaugos, sveikatos apsauga ar mokymas). Konkurencinių jėgų supratimas yra svarbus todėl, kad bet kurios organizacijos vadovas turi suprasti kaip veikia konkurencinės jėgos toje pačioje pramonės šakoje, kadangi tai lemia pramonės šakos patrauklumą ir būdus, kuriuos organizacija rinksis, kad galėtų konkuruoti.

Prekių marketingas, prekybos marketingas bei prekybos įmonių marketingas – tai gana panašios, susijusios, tačiau ne visų vienodai interpretuojamos sąvokos.

Vien prekybos marketingas gali būti suprantamas dvejopai, tai vaizdžiai pabrėžė A.Pajuodis išaiškindamas, skirtumą tarp vokiškos bei amerikietiškos šio termino sampratos. Vokiškai kalbančios šalys (Vokietija, Šveicarija, Austrija) prekybos marketingą supranta kaip prekybos įmonių veiklos marketingą, t.y. kaip pastangas siekti įmonės tikslų, tenkinant galutinių vartotojų poreikius. Tačiau JAV marketingo mokykla prekybos marketingą labiau apibūdina kaip gamybos įmonių pastangas kuo labiau įtikti prekybos įmonėms (t.y. mažmeniniams prekybininkams).

Globalizacijos procesai neišvengiamai vyksta visame pasaulyje. Kiekviena šalis rūpinasi savo ekonomikos plėtros galimybėmis. Vykstant pasauliniam globalizacijos procesui, siekiama sudaryti palankias sąlygas verslo vystymuisi bei jo konkurencingumui didinti.
 
Lietuvos verslo būklė ir jo ateitis taip pat verčia susimąstyti. Jei šalies verslas remsis vien tradicine struktūra ir turimais materialiniais ištekliais, greitai jis nebeturės reikiamo plėtros impulso. Verslo sritys didele dalimi yra sąlygojamos šalies vidaus rinkos poreikiais. Tačiau vidaus rinkos poreikių tenkinimui jau dabar reikalinga tik dalis esamų gamybinių išteklių ir darbo jėgos potencialo. Vis aiškiau suprantama, kad su tokia verslo struktūra ekonominės šalies perspektyvos nėra keliančios optimizmą. Ekonomine prasme šiuo metu esame nuo Europos Sąjungos valstybių stipriai atsilikusi šalis.
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Reitingas 5.00 (5 balsai)

Išbandžius kontekstinę reklamą praktiškai, daugeliui didžiųjų klientų neužtenka gaunamų, kad ir labai tikslingų, tačiau negausių lankytojų.
 
Net ir iš dievinamo google susidaro labai maži lankytojų srautai. Atsikandus reklamjuosčių (angl. banner), ieškoma naujų būdų pritraukti potencialų vartotojų ir tuos vartotojus išlaikyti. Vienas iš tokių būdų - patiems kurti turinį viešuose interneto tinkluose.

USP – „Unique selling proposition“, taip pat žinomas kaip „Unique selling point“. Išvertus pažodžiui – unikalus pardavimo pasiūlymas, argumentas.

Oficialiame interneto marketingo apibrėžime naudojama „Proposition“, kasdieninėje kalboje „Point“. Žodis „Point“ anglų kalboje turi daugybę reikšmių, kurią pasirinkti, priklauso nuo konteksto. Šis terminas pirmą kartą buvo pasiūlytas 1940 metais, siekiant įvardinti sėkmingų reklaminių kompanijų išskirtinumą ir pasiekimus. Dabar šis terminas taikomas visuose rinkos segmentuose, kai kalbama apie kompanijos išskirtinumą. Šiandieną norėčiau pasidalinti savo mintimis apie taip vadinamo pozicionavimo, arba specializacijos svarbą. Kad geriau suprastumėte USP principą pateiksiu keletą pavyzdžių.

Reklaminės grafikos svarbiausias elementas yra prekės ženklas. Tai – prekės identifikacija, skirianti gamintojo prekę nuo konkurentų prekės. Ženklo forma – grafinis piešinukas arba piktograma vaizduoja šrifto ženklais paremtą kompoziciją ar kitokią figūrą.
 
Kita prekės ženklo forma - tai žodinė konstrukcija arba verbalinis kodas, reiškiantis gamintojo pavadinimą, vardą, užrašytą tai įmonei būdingu šriftu. Dažniausiai vartojama jungtinė kompozicija, kurioje yra ir piktograma, ir verbalinis kodas. Tai - logotipas arba logograma, arba tiesiog - logo.

Marketingo vadyba (marketing management) – kryptinga veikla, siekiant sukurti, plėsti ir išsaugoti naudingus mainus su tiksliniais klientais analizė, planavimas, įgyvendinimas ir kontrolė, besiekiant organizacijos tikslų.

Marketingo vadybos tikslas – rasti būdus, kaip elgtis skirtingose paklausos svyravimo situacijose. Marketingo vadybos uždavinys ne tik surasti paklausą bei ją padidinti, bet ir ją pakeisti, o kartais net ir sumažinti. Čia dažnai susipriešina organizacijos, klientų ir visuomenės interesai. Nuo to kokios marketingo koncepcijos laikosi organizacija, visada turi įtakos jos elgsenai su pirkėjais.

Strateginės grupės tai organizacijos, esančios pramonės šakoje bei pasižyminčios panašiomis strateginėmis savybėmis, siekiančiomis panašios strategijos arba konkuruojančios panašiu būdu.
 
Šios savybės gali skirtis nuo kitų strateginių grupių toje pačioje pramonės šakoje ar verslo sektoriuje. Pavyzdžiui, bakalėjos ir gastronomijos mažmeninėje prekyboje supermarketai, pakelėse ar degalinėse esančios parduotuvės bei mažos mažmeninės prekybos parduotuvės yra trys strateginės grupės.

Dauguma žmonių rašančių blogus tenori išreikšti save ar pasidalinti savo mintimis.
 
Apie tai, kad blogas gali padėti užsidirbti vieną kitą litą ar net tapti gana solidžiu pragyvenimo šaltiniu, pagalvoja tikrai ne kiekvienas. Nors tapti milijonieriumi vien sukūrus savo blogą tikrai pavyks ne daugeliui, tačiau užsidirbti vieną kitą dolerį gali kiekvienas.

Kuo gi turėtų užsiimti tas, kas įmonėje kuruoja rinkodaros sritį? Ko gero, pirmiausiai analizuoti konkrečią rinką ir įmonės užimamą dalį joje.

Na, o po to ieškoti būdų, kaip šią užimamą dalį padidinti. Logiška: tokia jau žmogaus prigimtis, jog mes visada norime užimti daugiau ploto, tapti didesniais, turėti daugiau klientų ir parduoti daugiau produktų… Visai logiška racionaliam protui atrodo ir tai, kad pažindami potencialių klientų poreikius (t.y. – rinką) ir gebėdami pagaminti ar atsivežti tuos produktus, kurie geriausiai patenkintų šiuos poreikius, jau padarysime pusę darbo.

Kas sieja populiariausias svetaines – delfi.lt, one.lt, takas.lt, autoplius.lt, balsas.lt, klase.lt, draugas.lt, bei lankomiausius tinklaraščius – nezinau.lt, zudykreklama.lt, pocius.lt, zilionis.net, radiocool.lt?

Be jokios abejonės, jie kuria paklausų turinį, tačiau kiekvienas tai daro savaip. Bendras jų bruožas – svetainės dizaine vyraujanti mėlyna spalva. Spalvos turi nemažai reikšmės tiek verslo produkto, tiek internetinės svetainės psichologiniam patrauklumui. Nors yra tvirtinimų, kad vienos ar kitos spalvos pasirinkimas vartotojo atžvilgiu yra situacinis ir sistematiškai neprognozuojamas reiškinys, vis dėlto galima nustatyti bendrus dėsningumus, kas patinka žmonėms. Tyrimais (Crozier, 1999) nustatyta, kad pagal mėgstamumą ir pasirinkimą dažniausiai spalvos ranguojamos taip: mėlyna, raudona, žalia, violetinė, oranžinė, geltona. Mėlyna spalva statistiškai patikimai pagal pasirinkimą yra mėgstamiausia daugelio žmonių spalva. Tai galima paaiškinti tuo, kad ji yra pakankamai neutrali ir asocijuojasi su pozityviais, malonius išgyvenimus primenančiais dalykais – jūra, dangumi ir pan.

Bendrovės strateginiame plane apibrėžiama, kokias verslo sritis ji plėtos, ir suformuluojami kiekvienos srities tikslai.

Po to atskirame verslo padalinyje yra sudaromi detalesni planai. Kiekvieno padalinio pagrindiniai funkciniai skyriai – rinkodaros, finansų, apskaitos, pirkinių, gamybos, personalo bei kiti – privalo veikti išvien ir siekti, kad būtų įgyvendinti bendrovės strateginiai tikslai.Tarp kompanijos bendrosios strategijos ir rinkodaros strategijos yra daug kas bendra. Rinkodarai rūpi vartotojų poreikiai ir bendrovės pajėgumas juos patenkinti; šie veiksniai lemia bendrovės misiją ir jos tikslus.

Tikriausiai ne vienam teko susidurti su žmonėmis, kurie per pažįstamus ieško verslo partnerių, o atėjus į susitikimą, pasakoja apie Kiyosakio kvadrantus, pasyvias pajamas, „wellness“ industriją ir tinklinį marketingą.

siūlo pačiam tapti tam tikros firmos konsultantu ir per keletą metų pasiekti stulbinančių rezultatų. Daugelis į tokius pasiūlymus žiūri įtariai, nes apie minėtus dalykus yra nedaug arba visai nieko negirdėję.

Išsikėliau sau uždavinį, nenadojant mokslinių terminų, apibrėžti, kas yra Internetinis marketingas? Ar pavyko, spresti Jums.

Šiandien galime drąsiai sakyti, kad internetas yra bene pagrindinė bendravimo forma. Prisiminkite, kada paskutinį kartą rašėte tikrą laišką? Elektroninis laiškas patogesnis ir greitesnis būdas bendrauti. Seniau sutikęs gatvėje studijų draugą klausinėdavai, kaip jis gyvena, kaip besilaiko? Dabar užtenka prisijungti prie vieno iš socialinių tinklapių ir visi tavo draugai kaip ant delno. Tūlas žmogus ankščiau skambindamas broliui į Ameriką, sukviesdavo visą giminę įvykui aptarti ir pažymėti. Šiandien tai paprasta, nes daugelis naudojamės Skype. Ankščiau pervedinėti pinigus buvo griežtai bankų prioritetas. Šiandien jau turim Pay Pal, kurio pagalba pinigams pervesti pakanka tik kito adresato elektroninio pašto adreso. Galėčiau išvardinti dar daugybę interneto privalumų, bet šiame straipsnyje norėčiau panagrinėti vieną iš marketingo rūšių - Interneto Marketingą.

Tuo metu, kai pasaulyje kontekstinė reklama neabejotinai dominuoja interneto reklaminėje rinkoje, pas mus, Lietuvoje, susiduriu su reiškiniu, kad kas tai yra - nelabai supranta ne tik reklamdaviai, agentūrų atstovai, bet net save interneto reklamos guru bandantys vaizduoti asmenys. Efektyviausia reklamos forma Lietuvoje dar nesuprantama.
 
Tad kas yra ta kontekstinė reklama? Pradėsime nuo pradžių, nuo konteksto apibrėžimo:
„Kiekvienas tekstas turi kontekstą. Kontekstas - tai teksto aplinka, iš kurios jis išauga ir kurios pėdsakų lieka tekste. Kontekstas paaiškina, papildo teksto prasmę".

Kadangi apie prekių ir paslaugų marketingo skirtumus yra prirašyta daugybė knygų, nematau didelės prasmės į tai gilintis papildomai.

Norėčiau dėmesį sukoncentruoti tik į paslaugų marketingo specifiką, o ypač į tas marketingo ir visos įmonės sritis, kur yra didžiausia tikimybė pavojams. Įvairūs marketingo ekspertai skirtingai nurodo problemines bei daugiausiai dėmesio reikalaujančias paslaugų marketingo sritis. Remdamasis įvairiais šaltiniais bei savo kuklia pirtimi pateikiu potencialias paslaugų marketingo problemas.

Kiekviena talentingai sukurta reklama gera savaip.
 

Vis dėlto net labai skirtingose talentingai sukurtose reklamose yra kai kas bendra. Tai priemonės, kurios reklaminį pranešimą padaro iš tikrųjų veiksmingą.

Ką žmonės pagalvoja apie lauko reklamą? Paprastai pirma jiems šaunanti į galvą mintis yra spalvingos afišų, skelbimų lentos gatvėse, šalia kelių ir magistralių.

Tačiau tai ne vien tik minėti pavyzdžiai: plakatai, ženklai bei reklama ant autobusų, metro, taksi ir traukinių taip pat priklauso lauko reklamos kategorijai. Visi šie reklamos būdai naudoja panašius metodus ir taisykles.
Lauko reklama pasiekia savo vartotojus kaip išorinės aplinkos elementas. Skirtingai nuo laikraščių, televizijos ar radijo, ji neturi prasiskinti kelio į vartotojų namus. Lauko reklama taip pat neturi teikti pramogų, kad išlaikytų suinteresuotuosius.

„YouTube“ naudojamės beveik visi, kasdien, ir pasitaiko, kad nesaikingais kiekiais. Priprasti prie šio tinklapio lygiai taip pat lengva, kaip prie kavos ir praleisti čia galima kokį mėnesį.

Jei tik norite ir galite sau tai leisti, žinoma. Už šį ežerus ir miškus pakeičiantį naują gyvenimo būdą yra atsakingi trys jauni vyrukai, kartu dirbę elektroniniu būdu iš jūsų pinigėlius nuskaičiuojančioje sistemoje „PayPal“.

Internetas Lietuvoje pasiekė tokį lygmenį, kai praktiškai visi supranta, kad kompanijos ar produkto reklamai jis būtinas.

Juk šiandien didžioji dalis mokių žmonių ieškodami informacijos pirmiausia naudojasi internetu. Tik ar išties sugebama pasinaudoti interneto privalumais, ar tradicinis požiūris į reklaminę kampaniją nėra žalingas? Iš asmeninės patirties konstatuosiu taip – šiandien internetu sėkmingiau pasinaudoja ne reklaminiai grandai, bet nedidelės, kitose žiniasklaidos srityse beveik nematomos kompanijos.

Elektroninę komerciją apibrėžiame kaip verslo formą, kuomet šalys bendrauja elektroniniu būdu be fizinio kontakto. E-komercija - tai bendrinė sąvoka, apimanti verslo sandorius, valdomus elektroniniu būdu, naudojant telekomunikacijų tinklus – internetą.

Per pastaruosius 30 metų e-komercijos prasmė keitėsi. Pradžioje e-komercija reiškė tik elektroniniu būdu pateikiamus užsakymus, sąskaitas bei pinigų pervedimus tarp bankų (nuo 1970 m.). Vėliau e-komercijai buvo priskirta telefoninė bankininkystė ir atsiskaitymas banko kortelėmis (nuo 1980 m.). Nuo 1990 m. e-komercija apima resursų planavimą, informacijos gavimą ir saugojimą.

Kai kurie mano pažįstami ne kartą kreipėsi į mane su prašymu parašyti, kuo skiriasi Philipo Kotlerio "marketingas" ir mano paties propaguojama doktrina. Ar tai tas pats?
Ir jei skiriasi, tai kaip aš drįstu kritikuoti šį vadybos teorijos klasiką?
Kaip aš drįstu, iš tiesų?...
Aš nutariau, kad galiu pagrįsti, kuo šios dvi teorijos skiriasi. Kotleris teigia, kad verslas egzistuoja šioje visatoje tik todėl, kad žmonės turi daugybę pačių įvairiausių poreikių. Marketingas iš esmės yra verslo vykdymo procesas, kurio metu aptinkami, analizuojami ir netgi skatinami konkretūs žmonių poreikiai ir tų poreikių patenkinimo būdai, t.y. produktai ir paslaugos. Šitai daliai aš labai pritariu.

Artėjant didžiųjų švenčių sezonui parduotuvių vitrinos masiškai pasipuošia užrašais „Nuolaidos“, „Akcijos“, „X procentų pigiau“ ir pan. Vėliau, nubangavus Naujųjų metų karštinei, šie užrašai keičiasi į kiek kitokius – „Išpardavimas“.

Visa tai atrodo puikiai ir visai nekaltai – prekybininkai trokšta patekti į kalėdinių pirkimų karštinės traukinį ir siūlo nuolaidas norėdami daugiau parduoti. Tačiau žiniasklaidoje ir internete pasirodantys vartotojų skundai verčia manyti, kad ne visos nuolaidos yra tokios nekaltos. Tad kaip yra iš tiesų?

Domėdamiesi nuolaidų akcijų peripetijomis, patraukėme pas didžiausius jų siūlytojus – bendrovę „*Maxima LT*“, kur kalbėjomės su įmonės korporatyvinio marketingo vadovu Giedriumi Juozapavičiumi.

Google AdSense - turbūt garsiausia Pay Per Click programa. Tai kas gi yra Google AdSense?

Lietuviams tai yra turbūt prieinamiausias pinigų šaltinis internete. Trumpiau tariant, Jūsų puslapyje bus rodomi su turiniu susiję reklaminiai skydeliai, už kurių paspaudimus jūs gausite pinigus. Atkrepiu dėmeį, kad AdSense programoje pinigai mokami už paspaudimą, bet ne už parodymą. O užsidirbti lietuviškais masteliais tikrai galima: už vidutinį paspaudimą dažniausiai gausite apie 0.20$, tačiau paspaudimo vertė svyruoja nuo 0.05$ iki 50$, o kartais ir daugiau. Tokia suma už paspaudimą atrodo nereali, tačiau egzistuoja - tokias sumas dažniausiai moka brangių paslaugų firmos - teisininkai, bankininkai.

Turite 25 JAV dolerius? Maždaug tiek jums reikia, kad galėtumėte išsiųsti 1000 asmeninių el. pašto pranešimų specialiai parinktiems klientams.

Tai reiškia ir geras, ir blogas žinias.
Tinkamai naudojama el. pašto reklama ne tik gana pigiai atsieina, bet ir yra labai efektyvi. Atsižvelgiant į jūsų metriką (atidarytus pranešimus, spustelėtus reklaminius saitus ar keitimo spartą) ir jūsų tikslus (naujus, esamus ar geriausius klientus), el. pašto reklama gali sukelti atsaką, kuris kinta nuo patenkinamų 5 procentų iki fantastiškų 50 ar daugiau procentų.
Kita vertus, dėl mažo registracijos mokesčio susidaro el. šiukšlių jūra, t. y. nepageidautinų el. pranešimų srautas ar nepageidaujama el. pašto reklama. El. šiukšlės gąsdina ir erzina klientus.

Reklaminei kampanijai pasirinkus media agentūrą, ypač naudojančią klasikines žiniasklaidos priemones, galima sutaupyti dideles reklaminio biudžeto sumas.

Media agentūra, pirkdama didelius reklaminius kiekius, turi geresnes sąlygas žiniasklaidos priemonėse. Taip pat, pirkdama pilnas tyrimų duomenų bazes atskiram klientui, gali pasiūlyti geresnes tyrimo kainas nei tiesiogiai tyrimų kompanija. Media agentūros atstovas derasi su žiniasklaidos kanalais dėl sąlygų klientui, planuoja, kur bus talpinama reklama ir nustato, kokios pozicijos pačios geriausios tikslinei grupei pasiekti. Media agentūra yra reikalinga nuo pačių pirmųjų žingsnių organizuojant reklaminę kampaniją, nes media agentūros analitikai yra tie, kurie gali tiksliausiai pasakyti, kur yra daugiausia tikslinės grupės atstovų ir kokią reklamos formą geriausiai įsisavina ši tikslinė grupė.

Interneto svetainės tikslas

Ko Jūs siekiate savo interneto svetaine? Ar norite pristatyti naują paslaugą ar parduodamą produktą? Ar norite turėti interneto svetainę, tik kaip savo vizitinę kortelę? O gal ieškote naujų klientų ar plečiate veiklą? Į šiuos klausimus reikalingi Jūsų, kaip įmonės vadovo, atsakymai. Tuo vadovaujantis turi būti kuriama interneto svetainės koncepsija.

Ne paslaptis - sukurti puslapį/portalą/elektroninę parduotuvę yra toli gražu ne viskas. Projekto realizacija yra vienas papraščiausių dalykų valdant elektroninį projektą.

Kaip jau turite įdėją, ją realizavote, Jūsų laukia bene sudetingiausias etapas - duoti žmonėms žinoti apie Jūsų projektą. Kad ir koks tobulas savo idėja ar išpildymu bebūtų projektas, jei jis neturi lankytojų - jis yra nesėkmingas. Šiame įraše keli patarimai, kaip pritraukti žmones į Jūsų svetainę.
Yra du keliai išpopuliarinti Jūsų projektą. Vienas jų reikalauja didelio biudžeto, kitas, gerokai mažesnio. Pavadinkime juos populiarinimo planais A ir B.

Marketingas yra ta menedžmento funkcija, kuri dažniausiai painiojama su Ryšiais su Visuomene.

Šios dvi funkcijos dažniausiai yra maišomos mažose organizacijose, kur ryšių su visuomene ir marketingo funkcijas vykdo tas pats žmogus ar skyrius. Didžiausia painiava turbūt kyla pelno nesiekiančiose organizacijose, kur marketingas yra naudojamas kaip funkcija ryšiams su nariais ir rinkėjais palaikyti.

Pastaruoju metu beveik visi suprantantys, kad reklama būtina įmonei plėstis, žino ir tai, kad internetas yra labai svarbus skleidžiant žinias apie savo kompaniją ar produktą.

Daugeliui sričių internetas tapo pagrindine ir efektyviausia reklamos priemone.Tačiau šioje srityje klaidžioja daug klaidingų ir pasenusių nuostatų, kurios gerokai sumažina reklamos internete efektyvumą.

Tai, kaip Didžiosios Britanijos finansinių paslaugų institucija "Abbey" neseniai bandė atnaujinti savo brendą, yra puikus pavyzdys, kaip to nedaryti.

Banko spausdintame skelbime žadama daug: esą "Abbey" padės jums "susitvarkyti su savo pinigais" ("get on top of your money"). Vargu ar galima patikėti tokiu pažadu, kai žinai, kad šių metų balandį bankas paskelbė apie 921 mln. Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (apie 4,7 mlrd. litų) nuostolius. Panašius (1,633 mlrd. JAV dolerių, apie 4,8 mlrd. litų) nuostolius "Abbey" patyrė ir ankstesniais metais.

Jūsų įmonė gali neturėti didžiulio rinkodarai skirto biudžeto ar personalo, išmokyto rašyti reklaminių skelbimų tekstus. Galite neturėti lėšų samdyti grafikos meistrus, kurie sukurtų įmantrius logotipus ir laiškų apipavidalinimą.

Tačiau tai nereiškia, kad jūsų įmonė negali reklamuoti pati savęs. Naudodamas daugumoje darbo vietų jau turimus programinės įrangos įrankius, bet kas, turintis kūrybingumo, gali surinkti profesionaliai atrodančią reklaminę medžiagą. Yra subtilių dalykų, kuriuos gali daryti kiekvienas jūsų komandos narys, net ir neturint talento kurti, kad išsiustų teigiamus pranešimus apie jūsų įmonės produktus arba paslaugas.

Tikiu į visagalį marketingą
Ir masinę reklamą – vienatinę jo dukterį,
Kuri prasidėjo nuo kūrybinės idėjos,
Gimė reklamos agentūroje,
Kentėjo nuo jos užsakovų įnorių,
Buvo tinkamai neįvertinta,
Galiausiai vėl atgimė,
Įžengė į televiziją,
Dabar transliuojama nuolat
Ir plauna vartotojų smegenis.
Amen!

Paklausti, kas svarbiausia sėkmingai reklamai, ko gero, vieningai atsakysite – kūrybiškumas.

Tačiau su jumis sutiktų ne visi. Patyrę vadybos specialistai teigia, kad didžioji dalis reklamų nepasiteisina ne dėl kūrybiškumo stokos, bet dėl menko vartotojų poreikių įvertinimo. Šiuo metu rinkodaroje vis dažniau pabrėžiama techninė reklamos kūrybos pusė. Kaip patartų psichologai: „Galvokite kairiuoju smegenų pusrutuliu“.

Jerry Yangas ir Davidas Filo – du genialūs vyrai, prieš kiek daugiau nei dešimtmetį sukūrę vieną geriausiai žinomų prekės ženklų „Yahoo!“.

Kurdami jį partneriai greičiausiai tik slapčia svajojo, kad šis jų darbas ateityje turės didelę įtaką dabartiniam interneto gyvenimui ir atneš turtus, užkelsiančius juos į žurnalo „Forbes“ turtingiausių pasaulio žmonių sąrašą. Dabar Davidas jame užima 240 vietą, o Jerry kiek atsilieka ir tenkinasi 317 pozicija.

Jeigu Lietuvoje paklaustum rinkodaros skyriaus žmonių, jie greičiausiai išpyškintų, kad RsV yra marketingo komunikacijos dalis.

Dėl to neprieštarautų ir media bei reklamos agentūros. O ką pasakytų patys PR žmonės? Ir kaip jie apskritai apibūdintų savo užsiėmimą?Štai ištrauka iš Bilo Sledziko, RsV profesoriaus (ir praktiko) iš JAV, įrašo apie tai, kas nėra PR (RsV), t.y. tuo ši veikla neapsiriboja:

Amerikoje reiškinys tampa popkultūros dalimi tik tada, kai jį per dantį patraukia „Simpsonai“.

„Google“ šią garbę jau patyrė. Mardžė Simpson įveda savo vardą į „Google“ paieškos laukelį pasigūglinti save. Tuomet ji per „Google Maps“ randa savo namą, pasirenka „vaizdą iš palydovo“ ir jį pritraukia. Savo siaubui, pamato nuogą Houmerį, gulintį kieme ištemtame hamake. Visi tave mato, bėk vidun“, - sušunka ji pro langą.

Vienas žymių reklamos praktikų yra taip pasakęs apie reklamą, – “Žmonės neskaito reklaminių skelbimų. Jie skaito tik tai, kas juos domina, ir retkarčiais tai būna reklaminiai skelbimai.

Šiuo straipsniu norime apžvelgti reklamos Internete išskirtinumus.
Trumpai paminėsime, kad Lietuvoje Internetu naudojasi >30% Lietuvos gyventojų nuo 15 – 74 metų amžiaus (pagal 2005 m. statistiką). Interneto augimo tempai ir galimybės priverčia keistis visą visuomenę, tuo pačiu ir verslo pasaulį. Įsivaizdavimui, kokios yra Interneto vartotojų rinkos perspektyvos, paminėsime, jog 2010 metais Internetu Lietuvoje naudosis apie 65% gyventojų (JAV Internetu šiuo metu naudojasi 60% gyventojų). Gebėdami “įkinkyti” Internetą į savo verslą, jūs įgyjate konkurencinį pranašumą ir galimybę uždirbti papildomas pajamas. O jeigu trūksta idėjų ar informacijos, drąsiai kvieskitės į pagalbą konsultantus.

Verslas sekasi geriau, kai turite atpažįstamą firmos ženklą.

Pavyzdžiui, pagalvokite apie BMW arba „Coca-Cola“. Reikia tik paminėti pavadinimą, ir milijonai žmonių visame pasaulyje iškart žino, ko laukti ir tikėtis iš tos įmonės. Tarp įmonės pavadinimo ir klientų yra emocinis ryšys.
Turėdami patikimą firmos ženklą, prekes perduosite lengviau ir greičiau. Klientai žinos, kas jūs esate, prieš jums pateikiant pasiūlymą. Štai kaip galite sukurti savo įmonės firmos ženklą, kuris padės pagerinti pardavimą. Taip pat čia yra keli patarimai, padedantys pritaikyti firmos ženklo ypatybių įrankių rinkinį, kuris palaikys firmos ženklo egzistavimą ir padės augti.

Daug bėdų patiria kompanijos, neskirdamos šių dviejų verslo būdų. Bet dar blogiau, kai marketingo filosofiją propaguojanti įmonė savo reklamą grindžia sandėriais.

Kas yra marketingas?
Marketingas - įmonės valdymo filosofija, kurios esmė yra veikti, atsižvelgiant į konkurentus, patenkinti pirkėjų poreikius ir iš to gauti pelno.
Įmonės vadovas rūpinasi, kaip išsiskirti iš konkurentų, kokius pateikti produktus, kokia kaina, kokiu būdu pardavinėti.
Konkurencingas produktas, gera pozicionavimo idėja, protingas marketingo priemonių naudojimas – tai užtikrina ilgalaikę sėkmę.

Mes publikuojame faktus, kuriuos būtinai reikia žinoti, norint išaiškinti žmonėms internetinės reklamos privalumus.

Lietuvos internetas jau pasiekė tokį etapą, kai tokia reklama duoda realų efektą. Tikimės, kad ši informacija padės jums pasiekti klientus, užstrigusius praėjusiame amžiuje.

Pagaliau paštininkė įteikė partijų programas ir pakvietimus į rinkimus. Reikalas šventas. Įdomumo dėlei imu nagrinėti rinkimus rinkos požiūriu. Ar galima rinkimų demokratiją prilyginti laisvąjai rinkai? Jei taip, tai rinkodaros, pardavimų ir valdymo taisyklės turėtų galioti.

Rinka yra laisva rinktis. Demokratija - taip pat.
Rinka supranta tik rinkodarą. Nėra rinkodaros, - nėra ir ryšio su rinka. Demokratijoje - taip pat. Masės supranta tik specifinę politinę veiklą.
Paprasta tai, ką išmanai. Rinkoje paprasta tiems, kas išmano rinkodarą. Negi per rinkimus kitaip?
ir taip toliau...

Vis dar galvoji, kad gali apgauti Google Adsense?
 

Čia išvardinti metodai, kuriuos Google naudoja arba turi galimybę naudoti, kad atsektų sukčiautojus:

IP Adresas
Jeigu bandysite spausti reklamas iš to pačio IP adreso, kuriuo prisijungiate prie savo Adsense statistikos, jūs iškeliate jiems raudoną perspėjamą vėliavą.Cookies
Daugelis interneto naudotojų neturi statinio IP adreso, todėl atsijungiant ir vėl prisijungiant bus suteikiamas naujas IP adresas. Nesidžiaukite, Google gali sekti jūsų kompiuterio cookies (sausainėlius).

Viešųjų ryšių teorija moko, kad geras pranešimas spaudai turi būti sudarytas iš septynių pagrindinių dalių.
 

Tuoj po firminio blanko antrašte turi būti žodžiai "pranešimas žiniasklaidai" arba "pranešimas spaudai" (pasirinkite, kas Jums labiau tinka ar patinka), ar koks kitas dokumento rūšį nusakantis pavadinimas; anglai naudoja "for immediate release".

Beveik du trečdaliai (62%) apklaustų vartotojų nurodė, kad tiesioginis bendravimas su prekės ženklo įgaliotu atstovu socialiniuose tinkluose jiems yra priimtinesnė reklamos forma, kurią jie dar perduoda ir savo draugams.

Tokias išvadas po 2008 metų gruodį atlikto tyrimo socialinės medijos rinkodaros agentūros „DEI Worldwide" vardu, paskelbė kompanija „OTX Research". Tyrimo „Kaip socialinė žiniasklaida veikia pirkėjo elgesį" išvadose rašoma, jog 63% apklaustųjų mielai norėtų tiesiogiai pasidalinti savo nuomonę apie prekę ar pačią kompaniją Internete su oficialiu jos atstovu ir net 67% apie diskusijas su įgaliotu asmeniu būtinai papasakotų savo draugams ir pažįstamiems.

Lietuvoje ši mada dar neįsitvirtinusi, tačiau žvilgtelėję tolėliau savo valstybės sienų, įsitikintumėme, kad žymiausių prekinių ženklų valdytojai į savo rinkodaros veiksmus vis dažniau įtraukia pačius jų vartotojus/naudotojus.
 
Netgi tos kompanijos, kurios ne taip seniai buvo prieš tokią idėją, dabar intensyviai skelbia konkursus: „nufilmuok reklaminį klipą!", „susikurk individualų prekės dizainą" ir pan.„Pringles" prieš Naujuosius metus visiems norintiems pasiūlė sukurti šventinį reklaminį klipuką bulvių traškučiams, už kurį pažadėjo 2 tūkstančius svarų. Konkursą laimėjo jaunas muzikos mokytojas, vėliau prisipažinęs, kad 40 sekundžių trunkančiam klipui sukurti išleido 600 JAV dolerių. Šventiniame klipe bulvių traškučiai dainuoja drauge su konkurso nugalėtoju. Beje, klipas, kurio daugiau reklamos agentūros specialistai net neredagavo, buvo rodomas per televiziją.

Nuo šiol asmuo, norintis tapti JAV prezidentu, turės pirmiau laimėti "Metų Rinkodarininko" titulą. Bent jau taip užkėlė reikalavimų kartelę naujasis JAV prezidentas Barakas Obama, dar prieš pergalę rinkimuose paskelbtas "Metų Rinkodarininku 2008".

Kol apžvalgininkai kapstosi nugalėtojo programiniuose teiginiuose, politinėse pažiūrose, ekonomikos gelbėjimo siūlymuose ir pan. (kurie silnai įtakoja politinės rinkos dalyvius - rinkėjus su rinkikais), paanalizuokime veiksmus, kurie buvo meistriškai atlikti dar iki rinkimų. Kitaip sakant - į rinkodaros veiksmus, paklojusius B.Obamai greitkelį į pergalę.

"Reklama yra panaši į mokymąsi. Kai jos mažai – blogai." P.T. Barnum

"KIS" – keep it simple

Nekenčiu reklamų, kurios ant manęs rėkia. Nemėgstu reklamų, kurių lapo apačioje kažko prirašyta smulkiu šriftu. Nekenčiu reklamu, kurios mane įžeidinėja. Nekenčiu reklamų, verčiančių jaustis nejaukiai ir pamirštu tas, kurios yra nuobodžios. O kaip jūs? Reklama tapo brangi, sudėtinga ir dažnai banali. Šimtai tūkstančių žinučių per dieną varžosi dėl mūsų dėmesio ir pinigų. Nenuostabu, kad mes išlavinome trumpą dėmesį: kas gi turi tiek laiko, kad suimtų į save visą tą srautą.

Google Analytics turbūt yra geriausia sistema portalo lankomumo ir lankytojų veiksmų jame stebėjimui ir analizavimui įvairiausiais pjūviais.

Visgi Google Analytics panaudojimas gali būti gerokai platesnis negu vien tai. Pasitarėme su kolegomis ir karts nuo karto marketer’yje dėsime trumpas pamokas apie ne visų dar atrastas Google Analytics funkcijas.

Šiandien - apie nuorodų žymėjimą (en. “link tagging”). Šiaip buvau įsitikinusi, jog ši funkcija tarp lietuviškų portalų savininkų gerai žinoma ir kam reikia, tas jau naudoja, tačiau pakalbėjusi su keliais pamačiau, kad dar toli gražu ne.

Reklama nesiliauja tobulėti ir mūsų stebinti. Ko gero, sparčiausiai permainos dabar vyksta internetinėje reklamos erdvėje.

Labiausiai pažengusiose šalyse internetas drąsiai konkuruoja su televizija, o didžiausias jo pranašumas yra galimybė pateikti tinkamą reklamą būtent tiems, kam jos labiausiai reikia.

Internetinė reklama turi ieškoti naujų atitinkamumo pagerinimo būdų.

Reklama RSS srautuose, tikslinės reklamos pagal socialinius tinklus naudojimas – naujos kartos tinklas suteikia tokias galimybes. Konferencijoje „Web 2.0“ viena aptarimo temų buvo ateities reklamos modeliai, rašo „Red Herring“. Juk akivaizdu, kad interneto evoliucijos procese tobulės ne tik tinklo paslaugos bei programinė įranga, bet ir reklama. Tiksliau, jos platinimo būdai.

Neseniai JAV rinkos tyrimų agentūra iPerceptions paskelbė rezultatus, kokias reklamos formas lankytojai labiausiai linkę spausti. Įdomu būtų sulaukti panašaus lietuviško interneto tyrimo, bet kol kas turėsime pasitenkinti vakarų tendencijomis ir tikėtis, jog mūsuose jos bent jau panašios ar juda link to.

Keletas minčių, ką įdomaus teko išgirsti Londone vykusiame renginyje „Technology for Marketing and Advertising“ (TFM&A).

Bene įdomiausi pasirodė specialių renginio svečių pranešimai bei vadinamosios Google University Basics ir Masterclass sesijos. Google UK marketingo direktoriaus Dan Cobley pranešimas „How consumers will re-shape the way brands & marketers use the web“ pasirodė besąs vienas iš populiariausių – kam nebekliuvo kėdė, nepaisydami varžančių kostiumų sėdosi ant grindų, ramstė sienas ir tupėjo kur tik rado plyšelį.

Didžiausios reklamos agentūros direktorius mano, kad žiniasklaidos kompanijos pradeda panikuoti stebėdamos labai greitą Pasaulio tinklo plėtrą. Jos neįsivaizduoja vykstančių pokyčių masto.

„WPP“ direktorius Martinas Sorrellis savo kalboje kasmetinės IAB konferencijos metu pareiškė, kad pasaulio žiniasklaidos kompanijos yra šoke dėl staigaus tiražų, reitingų ir pajamų kritimo, praneša „Reuters“. Būtent šia šoko būsena galima paaiškinti mėšlungiškus vienos stambiausių pasaulyje žiniasklaidos imperijų „News Corp.“ bei jos savininko Ruperto Merdocko veiksmus. Jis superka beveik visas interneto kompanijas, pakliūnančias po ranka. Įpratę prie ramaus gyvenimo konglomeratai dabar nežino, ką daryti, lydėdami akimis išvažiuojantį traukinį.

Kas yra „Second Life“ – žaidimas ar realybė? Kalbos apie šį projektą netyla jau kelerius metus, ir panašu, kad susidomėjimas juo neatslūgs dar ilgai.

Daugybė žmonių dienų dienas praleidžia šiame virtualiame pasaulyje bendraudami ir tobulindami savo skaitmeninius veikėjus, kartais į svaiginančią fikciją iškeisdami ir realius gyvenimus. Manote, tai modernios visuomenės iškrypimas? Gali būti, tačiau „Second Life“ teikiamos galimybės domina ne tik interneto kavinėse dienas leidžiančius paauglius, tačiau ir didžiąsias pasaulio korporacijas, kurių daugelis jau įkėlė koją į virtualybę.

Sukčiavimai spragsint pele internetines reklamas, rodomas „Google“, „Yahoo“ ir kitų internetinės reklamos kompanijų, gali būti daug dažnesni nei manyta iki šiol.

Tai rodo naujausi „Fair Isaac Corp.“ kompanijos atlikti tyrimai.
Sukčiai dažniausiai tam pasitelkia specialias programas ar samdo internautus, kurie nuolat spragsi interneto puslapiuose rodomas reklamas, nė negalvodami ko nors pirkti. Spragtelėjus trumpą reklaminę nuorodą, rodomą šalia paieškos rezultatų ar įterpiamą į svetainės puslapius, reklamą rodanti svetainė uždirba nedidelę pinigų sumą. Pasak Mineapolyje įsikūrusios „Fair Isaac Corp.“, tuo piknaudžiaujama gana dažnai.

Rinkoje, kaip ir visur kitur, galioja tam tikri dėsniai ir taisyklės. Kai kam tai patinka, kai kam - ne, bet rinka nekreipia į tai jokio dėmesio... Mes tik galime pasikeisti argumentais ir padiskutuoti apie rinkos kaprizus šiame tinklaraštyje.

  • Rinka yra laisva rinktis.
  • Rinka supranta tik rinkodarą. Nėra rinkodaros, - nėra ir ryšio su rinka.
  • Paprasta tai, ką išmanai. Rinkoje paprasta tiems, kas išmano rinkodarą.
  • Rinkoje visi ką nors parduoda. Kas neparduoda, tas rinkoje neegzistuoja.

"Galite turėti puikiausių idėjų, bet jei nemokėsite jų suprantamai perteikti, nieko gero iš jų nepešite." - Lee Iacocca

Kas iš jūsų tiki žiniasklaidos jėga? Ar skaitydami straipsnį apie kokį nors produktą, firmą, tikite tuo, ką skaitote? Tikriausiai taip.

O kokią reakciją jumyse sukelia reklama? Ar reklamoje minimus teiginius priimate už "gryną pinigą"?
Laikraštinis straipsnis daugeliui mūsų sukuria įvaizdį, kad visa, kas jame rašoma - tiesa. Apie mokamus reklaminius skelbimus to nepasakysi.
Jei taip, kodėl gi nepasinaudoti tuo psichologiniu žiniasklaidos privalumu, platinant savo pranešimus spaudai?