Gero įmonės valdymo prielaidos visų pirma slypi teisingame valdymo objektų pasirinkime ("ką valdyti").

Visuotinė kokybės vadyba, ISO 9001:2000, ISO 14001, Europos verslo tobulumo modelis, Malcolm Baldrige kokybės apdovanojimo modelis, verslo procesų pertvarkymas (business process re-engineering) - visos šios vadybos teorijos ir modeliai didelę reikšmę teikia procesiniam požiūriui į įmonės valdymą. Kas yra įmonės valdymas, remiantis procesais?

Įmonė, organizacija, bendrovė – tai maža valstybė. O valstybė, kaip žinoma, - visuomenės politinė organizacija su tam tikra valdymo forma.

Bet kurioje organizacijoje, kaip ir valstybėje, yra savo valdymo forma (vadovavimo sistema), kuri yra neideali jau savo prigimtimi, nes kiekviena jų turi ir pranašumų, ir trūkumų.

Žengiant į XXI amžių, darbo samprata buvo gana primityvi. Žmonėms sakydavo, ką jie turi daryti ir, jei jie darė tai, jiems mokėjo; jei ne – juos atleisdavo iš darbo. Atitinkamai, valdymo stilius turėjo nuožmų ir hierarchinį atspalvį: vieni įsakydavo, kiti išklausydavo ir neprieštaraudami atlikdavo. Vėliau aptarsime kai kurias valdymo formas vado ir liaudies santykių požiūriu, kitaip sakant, personalo valdymo efektyvumo požiūriu.

Anksčiau Lietuvos, kaip ir viso pasaulio, vadybininkai, vertindami savo sprendimų įtaką įmonės veiklai ir uždirbamam pelnui, naudojosi finansine apskaita. Tačiau finansinė apskaita pateikia pernelyg apibendrintus duomenis apie įmonės veiklą ir neleidžia susieti daromų sprendimų prekių gamybos bei pardavimų srityje su gaunamu veiklos rezultatu. Siekiant iš esmės pakeisti tokią padėtį, įmonių vadybininkų poreikiams tenkinti buvo sukurta visiškai kitokia apskaita, skirta padėti priimti verslo vadybos sprendimus, – menedžmento (dar vadinama vadybos) apskaita.

Pagrindinis uždavinys, su kuriuo dabar susiduria beveik kiekviena įmonė, – veikloje daromų kaštų taupymas. Šis esminis klausimas kiekvienoje įmonėje sprendžiamas labai individualiai.

Vienos įmonės jį sprendžia profesionaliai ir sėkmingai, kitos – mėgėjiškai (neretai tiesiog buitiškai) ir todėl dažnai nesėkmingai. Tačiau ir pirmosios, ir antrosios sunkiausiai sprendžia įmonės bei jos padalinių vykdomos veiklos administravimo (kitaip sakant, vadybos) bei kitų savo esme bendrųjų kaštų optimizavimo klausimus. Juos šiame straipsnyje ir aptarsime.

Šiais laikais, išsilavinimas yra laikomas vienas iš svarbiausių dalykų norint turėti sėkmingą ir gerai susiklosčiusi gyvenimą. Su juo asocijuojama karjera, pinigai ir saugumo jausmo užtikrintumas.

Visi tarsi tikisi, kad tie keturi ar daugiau mokslo metų, suteiks kažkokį pagrindą po kojomis. Deja, turiu nuliūdinti - taip toli gražu nėra. Visą tai, kuo jus tikite yra tik akių dūmimas. Niekas už jus jums nesuteiks aukščiau išvardintų dalykų. Ir tiesa pasakius, man keista, kaip galima galvoti, kad turėtų?

Daugumos įmonių metinės finansinės ataskaitos jau parengtos ir pateiktos įmonių savininkams patvirtinti. Pagal finansinės atskaitomybės duomenis bendrovių akcininkai vertina samdomų vadovų pasiekimus – ar jie tinkamai vadovavo verslui, ar uždirbo savininkams pelno, ar pagausino jų turtą, ar išplėtojo įmonės veiklą.

Tokia ir yra finansinės atskaitomybės paskirtis. O kokia atskaitomybė reikalinga pačiam įmonės vadovui, kad jis matytų, kaip efektyviai vadovauja verslui? Juk finansinėje atskaitomybėje jis nieko sau naudingo paprasčiausiai neras! Jeigu vadovas priimtina forma negauna patikimos informacijos apie tai, kaip dirba jo vadovaujamos įmonės padaliniai, jų vadovai ir galiausiai darbuotojai, vadinasi, toks vadovas paprasčiausiai negali vadovauti. Jis negali nei veiklos planuoti, nei jos organizuoti, nei kontroliuoti jos vykdymo, nei tinkamai motyvuoti darbuotojų. Koks gi jis tuomet vadovas?! Taigi, kokios atskaitomybės reikia vadovui, kad jis galėtų tinkamai vadovauti?

Pasaulyje ritantis atleidimų vajui, Lietuvos įmonės taip pat atsisako dalies darbuotojų. Tačiau specialistai ragina tą daryti itin skaidriai. Be to, prieš atleidžiant dalį žmonių, vertėtų paieškoti kitų vadybos sprendimų.

Skubotai vykdomi atleidimai gali nepasiteisinti. Pasak Aušros Meškauskienės, „OVC Consulting“ vyresniosios konsultantės, jei pasiduosite karštinei ir darbuotojus atleisite „aklai“, likusieji nebūtinai darbuosis efektyviau.

Visuotinė infliacija ir kiti nepalankūs veiksniai lėmė laipsniškai artėjančią ekonomikos krizę, nuo kurios jau kenčia ne viena šalies įmonė.
 
Krenta pardavimo apimtis, tačiau kaštai dažniausiai nemažėja, bet dar ir auga, nes vis brangiau reikia mokėti už įsigyjamas žaliavas ir perkamas paslaugas, darbuotojams darbo užmokestį irgi reikia didinti ir t. t. Dėl to mažėja įmonių uždirbamas pelnas, o nemažai jų daliai visai realiai netrukus gali iškilti bankroto grėsmė.

Tačiau nėra padėties be išeities. Šį sudėtingą daugeliui įmonių laikotarpį galima įveikti sėkmingai – svarbu žinoti kaip. Apie tai kalbamės su vadybos ir kaštų apskaitos specialistais auditoriais doc. dr. Gediminu Kalčinsku ir Valdu Jagminu.

Ne paslaptis, surasti gerą darbuotoją – nelengva. Dažnai dėl to vadovui tenka paaukoti ir lėšų, ir laiko. O kai kompetentingas darbuotojas jau surastas, darbo sutartis pasirašyta, gal galima lengviau atsikvėpti?

Rūpesčių lyg ir nebeliko: atrankos baigėsi, žmogus yra, vadinasi, darbai dar greičiau pajudės pirmyn. Pajudės, bet tik tada, kai naujas darbuotojas „įeis į vėžes“, o tai gali ir užtrukti...

Kiekviename blogyje yra ir gero. Krizėje taip pat. Tai ne paradoksas, bet paprasčiausia realybė. Krizė padės apsivalyti nuo vos vegetuojančių įmonių, neduodančių nieko gero nei rinkai, nei jų darbuotojams.

Kitoms įmonėms krizė yra puiki galimybė susiimti ir susitvarkyti taip, kad ne tik nekiltų pavojaus išlikti, bet kad dar labiau sustiprėtų. Šiuolaikines įmones kamuoja daug blogybių, tačiau visos jos yra vienaip ar kitaip susijusios su netikusia verslo vadyba.

Galima išskirti tris pagrindines (bent jau dažniausiai sutinkamas) priežastis, nulemiančias verslo nesėkmę.

Artėjančią krizę galime numatyti ir jai pasiruošti, jei tik suprantame, kas ją sukelia. Asmeninių krizių apskritai galima išvengti, o visuomeninių krizių metu galima geriau pasiruošti artėjančiam sunkmečiui ir pasinaudoti atsiradusiomis ilgalaikėmis galimybėmis.

Taigi visų pirma apie tai, kokios yra giluminės krizės priežastys. Ne kartą girdėjome pasakymą, kad krizes sukelia išbalansuota plėtra. Tvarus ekonominės plėtros pagrindas yra tokia padėtis, kai daugiau pagaminama nei suvartojama. Pažvelkite į Kiniją. Ten visa šalis triūsia pluša po keliolika valandų kiekvieną dieną, kad aprūpintų pasaulį pigiomis prekėmis. Ten žmonės daug atiduoda, o uždarbiai nespėja pasivyti produktyvumo augimo. Po kelerių tokios plėtros metų visi sušneko apie kiniškąjį stebuklą. Tai tikros plėtros, šviesesnės ateities ir galios receptas. Kol plėtra remiasi tokiu pamatu, krizės nebaisios – blogiausiu atveju jos tik trumpam pristabdys visuomenės kelią į gerovę.

Su grėsmingai augančios infliacijos padariniais įmonės jau susiduria kasdien - prekių ir paslaugų tiekėjai kelia savo kainas, darbuotojams reikia didinti darbo užmokestį.
 
Be to, kylant kainoms, pirkėjai neišvengiamai tampa išrankesni ir perka mažiau prekių nei iki tol. Tad krizinė situacija ištiks daugelį šalies įmonių - nemaža jų dalis neišvengiamai bankrutuos. Tačiau šį sudėtingą įmonėms laikotarpį galima įveikti, ir sėkmingai.

Tikra tiesa, kad kas valdo informaciją, tas valdo viską. Ši taisyklė visiškai tinka vadybos procesams, kai vadovai priima vienokius ar kitokius sprendimus dėl įmonėje vykdomų veiklų.

Jų sprendimus lemia ne kas kitas, bet turima informacija. Klausimas – iš kur jie tą informaciją gauna? Atsakymas – daugiausia jos gauna iš įmonės apskaitos sistemos. Antras dar svarbesnis klausimas – ar gauna kokybišką informaciją? Atsakymas – dažnai (pernelyg dažnai) vadovų gaunama iš įmonių apskaitos sistemų informacija yra nekokybiška. To rezultatas – nekokybiški vadybos sprendimai, kurie ilgainiui įmonę priveda prie bankroto.

Sunku įsivaizduoti, kad kurioje nors šeimoje pinigai būtų leidžiami visiškai neatsižvelgiant į įplaukas. Arba tik kartą per metus - apie atvelykį - būtų suskaičiuojamos šeimos pajamos ir išlaidos.
 
Tuo tarpu nemažoje dalyje įmonių būtent taip ir daroma! Tūlam tik atrodo, kad skaičiuoja! Taip yra todėl, kad verslininkai, kaip ir daugelių kitų atvejų, yra paprasčiausiai valdžios suklaidinti. Klaidinantis finansinės atskaitomybės įvardijimas apskaita sudaro įvaizdį, kad įmonių verslo procesai yra apskaitomi, o todėl gali būti kontroliuojami.