Internetas Lietuvoje pasiekė tokį lygmenį, kai praktiškai visi supranta, kad kompanijos ar produkto reklamai jis būtinas.

Juk šiandien didžioji dalis mokių žmonių ieškodami informacijos pirmiausia naudojasi internetu. Tik ar išties sugebama pasinaudoti interneto privalumais, ar tradicinis požiūris į reklaminę kampaniją nėra žalingas? Iš asmeninės patirties konstatuosiu taip – šiandien internetu sėkmingiau pasinaudoja ne reklaminiai grandai, bet nedidelės, kitose žiniasklaidos srityse beveik nematomos kompanijos.

Neturėdamos lėšų tyrimams, šios kompanijos reklamą planuoja daugiau intuityviai, pasinaudodamos loginiais sprendimais. Daug kam pasirodys keista, tačiau mano nuomone, būtent internetui toks priėjimas yra gerokai efektyvesnis nei naudojimasis tradiciniais metodais ir pseudotyrimais. Paimkim pavyzdį: didelis baldų gamintojas, kuris mėgsta išskirtinio dydžio ir pateikimo reklama reklamuotis populiariuose, geros kokybės žurnaluose, išskirtinėse TV laidose (moki, išskirtinė auditorija) ir bando tai perkelti į internetą. Pirmiausia išskirtinė reklama suerzina konkrečios informacijos atėjusį pasiimti žmogų. Dar blogiau, kad šis žmogus DAR nesidomi siūloma produkciją. Tradiciškai stengiamasi naudoti populiariausius portalus, t.y. įdėti į naujienų portalą, nes jis pirmasis pagal lankomumą, įdėti į populiaraus žurnalo internetinį variantą, nes ten, tikėtina, yra moki auditorija, įdėjau į gausiai lankomą nekilnojamo turto portalą, nes po kurio laiko tie žmonės greičiausiai pirks ir baldus. Prekinio ženklo reklamai tai gal ir priimtina strategija, tačiau, mano nuomone, prekinio ženklo reklamą POTENCIALIAM vartotojui pigiau galima padaryti naudojant kitas žiniasklaidos priemones.

Mažesnis baldų gamintojas nueina kitu keliu, jis neturi tiek pinigų, kad apie save informuotų potencialų, tačiau neaišku kada iš potencialaus peraugantį į realų klientą. Jis ieško būdų surasti jau subrendusį klientą ir ieško vietų kur koncentruojasi tokie klientai. Todėl jis pradeda ieškoti, kaip internete pasiekti tą subrendusį klientą. Pirmiausia jis atkreipia dėmesį į paieškos sistemas. Jei žmogus paieškos sistemoje įvedė žodį “baldai” tai neabejotinai yra JAU baldų ieškantis žmogus. Dabar belieka išspręsti klausimą kaip pirmam pasiekti šį žmogų, juk kas pirmas rezultatuose, tą daugiausia ir atidarys. Dauguma tokių paieškų ir neabejotinas lyderis GOOGLE, suteikia galimybę už pinigus užimti pozicijas pirmajame savo puslapyje. Tačiau svarstant toliau, paieškos sistema yra tik įrankis kuris padeda prisikapstyti iki reikiamos informacijos. Juk šiandien daug vartotojų, žinodami gerą informacijos šaltinį, jau eina tiesiai į jį, nesinaudodami paieškos sistema.

Svarstymas - patarimas
Ar mano vartotojui pirmoje produkto ar paslaugos paieškos stadijoje reikalinga informacija apie mane, t.y įmonę ir produkciją? Ne tik baldams, tačiau ir daugeliui kitų produktų, prieš kuriuos perkant būna ilgas svarstymo periodas, itin svarbus patarimas kaip nusipirkti produktą, kaip atskirti kokybišką produktą. Ilgas svarstymų periodas būdingas statybos, automobilių, laisvalaikio, sveikatos, mados sritims.

Patarimą internete rasite internetinės žiniasklaidos priemonėse. Vartotojas taipogi pirmiausia koncentruosis į tokius informacijos šaltinius, vėlesniam etapui palikdamas skelbimų, pardavimų ir kompanijų tinklapius. Jei aplankytame interneto leidinyje jis suras visą jį dominančią informaciją, jis negrįš net į paieškos sistemą. Todėl pirmiausia mažasis reklamdavys ir ieško būdų įsitaisyti internetiniame žiniasklaidos leidinyje. Panašu, kad jis intuityviai jaučia, kad tokiuose leidiniuose geriau pastebima ir reklama. Iš tiesų, remiantis vartotojų tyrimais, ilgai apsvarstomo produkto pirkėjas, patekęs į jį dominantį informacijos šaltinį, reklamos nagrinėjimui skiria net 3 kartus daugiau dėmesio nei reklamai, matomai kitoms interesų sritims skirtose žiniasklaidos priemonėse.

Reklamos formos
Taupydamas pakankamai brangiai atsieinančiai reklaminių skydelių gamybai, mažasis reklamdavys taip pat laimėjo. Reklamai jis naudoja užrašą, tačiau naudingame informaciniame leidinyje užsibuvęs vartotojas į užrašą reaguoja ne prasčiau, o dažnai net aktyviau nei į reklaminį skydelį. Sparčiau auga įmonių ir specialistų kiekis, kurie pasinaudoja interneto viešųjų ryšių galimybėmis. Ką pirmiausia atidaro interneto žiniasklaidos lankytojas? Savaime aišku straipsnį. Reiškia, straipsnio įdėjimas bus efektyviausia savireklamos forma. Pastebiu, kad po truputį dingsta komercinio pobūdžio giriamieji straipsniai, užleisdami vietą dalykinio, patariamojo pobūdžio straipsniams. Daugumoje atvejų nedidelis užrašas “straipsnį pateikė X” suveikia daug efektyviau nei ištisai straipsnyje pasikartojančios pagyros įmonei ar produktui. Daugeliu atveju straipsnio panaudojimas savireklamai internete, specializuotame resurse gerokai efektyvesnis nei kitur vien dėl to, kad jis būna archyvuojamas ir išlieka matomas gerokai ilgesnį laiką.

Kaip pasirinkti resursą?
Šiandieniniai interneto tyrimai Lietuvoje yra tokioje stadijoje, kokie buvo tradicinių žiniasklaidų tyrimai prieš gerą dešimtmetį. Tada, pavyzdžiui, spaudos reklaminės kampanijos būdavo planuojamos remiantis pačios spaudos duomenimis, pavyzdžiui tiražais. Kas norėjo, tas piktnaudžiaudavo pasitikėjimu. Situacija pasikeitė, kai tos pačios spaudos populiarumą imta nustatyti apklausiant gyventojus. Analogiška situacija šiandien internete, kai “tyrimai” daromi gaunat duomenis tiesiogiai iš interneto resurso. Piktnaudžiavimų atvejų apsčiai. Čia vėl laimi loginis mąstymas o ne tyrimas. Supratus, kas nulemia populiarumą, nesunkiai gali pasirinkti populiariausius.

Svarbiausios dvi dalys, nulemiančios interneto žiniasklaidos priemonės populiarumą yra turinys ir savireklama. Gero turinio informacijos šaltinį pastebėsite iš karto: daug reikalingos informacijos, ji dažnai atnaujinama (jei yra tam poreikis). Turinys turėtų atitikti tokią formulę: “Ar mano vartotojui pasirinkimo momentu bus aktuali ši informacija?”.

Savireklama padeda gero turinio informacijos šaltiniui greitai susirinkti didelę auditoriją. Deja, tai pakankamai brangu ir ne kiekvienas resursas gali sau tai leisti. Pati efektyviausia priemonė informacinio leidinio “išstūmimui” yra televizija. Mano praktikoje 1 papildomo lankytojo pritraukimas į specializuotą informacinį leidinį kainuoja 4-12 litų. Dėl šios priežasties interneto leidinių, galinčių pasigirti savireklaminėmis kampanijomis, suskaičiuoti galima ant vienos rankos pirštų. Yra, aišku, leidinių kurie populiarumo sulaukė ir be reklamos, siūlydami išskirtinį turinį ir darydami tai ilgą laiką. Puikus pavyzdys supermama.lt ar verslas.banga.lt.

Kampanijos
Tradiciškai įprasta daryti reklamines kampanijas sezono metu. Tačiau ar jūsų produkciją perka tik sezono metu? Ar žiemą neperkami langai? Kelis kartus per metus vykdomos kampanijos efektyviausiai patraukia tuos, kurie JAU subrendę šiam momentui, tačiau veiks silpnai kitais laikotarpiais. Kitais laikotarpiais subrendusį klientą pasiims tuo metu aptiktas besireklamuojantis gamintojas ar paslaugos teikėjas. Tuo labiau, kad didžiąją jų dalį ištisus metus vis tiek pagausime specializuotame interneto leidinyje. Laimi vėl netradicinis požiūris dedant reklamą visiems metams į specializuotą leidinį.

Taupome?
Netradicinis reklamavimosi būdas internete leidžia gerokai sutaupyti neprarandant efektyvumo. Tradiciniu būdu mąstant gali iškilti klausimas - o jei aš, naudodamas vien tik specializuotus žiniasklaidos leidinius prarasiu dalį klientų, kurie ten neateis? Jei neateis, reiškia, jis ir neieškos specifinės informacijos internete. Pvz., atlikus statybinės rinkos dalyvių apklausą (2005 kovo mėn. “Resta” parodos metu), net 85 procentai tarp ieškančių statybinės informacijos internete aplanko specializuotus leidinius.

62 procentai naudojosi statybiniu leidiniu ASA.LT, kurio pagrindą sudaro patariamieji straipsniai, taip aktualūs pirminiame pasirinkimo momente. Todėl dilema gali būti tokia: ar panaudoti 70 procentų biudžeto tam, kad geriau pasiekti 62 procentus auditorijos, ar panaudoti tą pačią biudžeto dalį susirinkti sunkiai pasiekiamus 48 procentų išbarstytos auditorijos?

Šaltinis: Sergėjus Jeriomenko iks.lt