Išbandžius kontekstinę reklamą praktiškai, daugeliui didžiųjų klientų neužtenka gaunamų, kad ir labai tikslingų, tačiau negausių lankytojų.
 
Net ir iš dievinamo google susidaro labai maži lankytojų srautai. Atsikandus reklamjuosčių (angl. banner), ieškoma naujų būdų pritraukti potencialų vartotojų ir tuos vartotojus išlaikyti. Vienas iš tokių būdų - patiems kurti turinį viešuose interneto tinkluose.

Socialiniai tinklai

Pasaulyje sparčiai populiarėjant socialiniams tinklams, daugelis kompanijų suskubo pasinaudoti šiomis galimybėmis savo reklamai. Kompanijos samdo interneto dienoraščių rašytojus ar komentatorius, kurie už tam tikrą mokestį atstovauja jiems pasauliniame interneto tinkle. Kurdami specifinį turinį, jie pritraukia konkrečia sritimi susidomėjusius žmones, kurie gali tapti potencialiais pirkėjais. Didžiausias tokios sistemos privalumas - tai, kad konkretūs projektai pritraikia mases lankytojų, kuriuos įdėjus pastanų alima prisivilioti pas save ir tuo pačiu sukurti sau didelius lankytojų srautus. Teko girdėti apie tuos, kurie nestandartiniais sprendimais laimėjo reklaminiuose festivaliuose, visgi pernelyg retai susiduriu su pasididžiavimu rezultatais, ypač su projektais skirtais ne jaunimo grupėms.

Didžiosioms interneto bendrovėms vos prieš kelerius metus įsigijus labai brangius ir lankomus socialinius tinklus, jau pradėjo kilti abejonių - o kur efektas, kur pinigai, kodėl taip aktyviai lankomi socialiniai tinklai neduoda apčiuopiamo atsako iš lankytojų? Kalbame ne apie reklamjuosčių talpinimą ir jų paspaudimus, - išsivysčiusiose rinkose orientuojamasi į daugiau sprendimo būdų ir įvertinimo formų.

Viena, kad didžioji tokių projekto dalyvių dalis jaunimas, kurie gali spausti, žiūrėti, bendrauti, bet... didžiąja dalimi nėra mokūs pirkėjai. Rimtesnėms, vyresnių lankytojų grupėms atsakymų gali būti daug ir įvairių, tačiau, mano nuomone, pagrindinės priežastis tai pasitikėjimo trųkumas, t.y santykiai tarp socialinių tinklų aktyviųjų ir pasyviųjų dalyvių. Aktyvieji dalyviai, t.y. tie, kurie daugiausia rašo, ar kitais būdais pritraukia bendrauti turi kelias problemas - tie, kurie neprisistato, neatsako už tai ką rašo ir tuo pačiu nesukelia skaitytojams visiško pasitikėjimo. Aplinka, kurioje toks aktyvusis dalyvis reiškiasi, ne visada susidaro iš patikimą reputaciją turinčių dalyvių, kurie gali neigiamai veikti bendrą aplinkos foną ir tuo pačiu neigiamai veikia ir atsakingai kuriančių reputaciją. Neigiamai veikia ir aktyviųjų dalyvių nepastovumas, ypač jei jie dirba visuomeniniais pagrindais ir vieną dieną jiems paprasčiausiai atsibosta gaišti laiką su pinigų nenešančiu projektu.

Šis nepasitikėjimas tarp pasyviųjų dalyvių (skaitytojų) gimdo skeptišką požiūrį į aplinką ir siūlymus, kurie toje aplinkoje sukasi. Štai kodėl reklamos specialistus taip žavinti galimybė greitai ir sąlyginai pigiai pritraukti dideles auditorijas, nėra pilnai realizuojama.

Norint sėkmingai panaudoti socialinius formatus savo reklamoje, reikia pirmiausia įsitikinti, ar dalyviai pasitikės vieni kitais. Geriausia, kad projektas būtų vystomas profesionalų, pasitikėjimą keliančioje aplinkoje.

Šiais metais pavyko kelis klientus įtikinti ir išbandyti, kaip galima efektyviai išnaudoti socialinio tinklo privalumus, pašalinant socialinių tinklų trūkumus. Tai yra padaryti aktyviai lankomą projektą, kuris lankytojams kelia pasitikėjimą.
 
Projektas „Norfos tinklas" - receptų konkurso rėmėjas"

Internete galima susirinkti žmones, kurie pasirengę pirkti tavo gaminį ar produktą. Tačiau kaip surasti žmogų, kuris ateis į maisto prekių parduotuvę? Vienas iš artimiausių grupių - žmonės, kurie ruošiasi gaminti valgį ir ieško recepto. Greičiausiai artimiausiu metu toks žmogus su receptu eis į parduotuvę rinktis maisto gaminti būtent tam patiekalui. Pasirinkimo momentu, pasiūlius save, galima tikėtis sulaukti jo vizito. Teigiamai veikia tai, kad receptas, ypač geras receptas, asocijuojasi su profesionaliu kulinaru ir tuo įvaizdžiu pasidalinama ir su maisto parduotuve.

Sukuriamas atskiras skyrius laisvalaikio gide anonsas.lt. Susidomėjimą kelia tai, kad receptą gali atsiųsti kiekvienas žmogus, pasitikėjimą sukelia tai, kad receptus atrenka tituluotas kulinaras. Žemiau pateikti kiekvieno mėnesio lankomumo skaičiai, bendrai per 11 mėnesių apsilankė 96 027 lankytojai .

Bendras lankomumas didelis iškart dėl bendro portalo palaikymo, pirmaisiais mėnesiais netgi didesnis dėl skiriamų didesnių reklaminių plotų projekto reklamai. Tačiau net ir pasibaigus aktyviai reklamai, lankomumas išlieka, projektas susikuria ir aktyvių gerbėjų grupę. Visas projektas padarytas taip, kad jis atrodo tarsi vidinis „Norfa" puslapis, visur šio prekybos centro reklama. Pabandžius pritraukti tokį kiekį lankytojų į savo vidinius, naujai sukurtus puslapius, prireiktu 10-15 tūkstančių litų per mėnesį, šio kliento kaina apie dešimt kartų mažesnė.

Internetas patrauklus ir tuo, kad geras produktas jame gali gyvuoti labai ilgai. Receptai su „Norfa" reklama neišnyksta, visi išlaiko lankomumą viso projekto galiojimo laikotarpiu ir, kaip rodo praktika, lankomumai išlieka ir projektui pasibaigus. Kiekvienas jų atidarymas - tai papildoma reklama šiam tinklui.
 
Kuo skiriasi internetinio dienoraščio rašytojo ir profesionalaus žurnalisto parašytas straipsnis? Tuo, kad pastarojo informacija labiau pasitikės, o toje pačioje terpėje esantį straipsnį perskaitys toks pat kiekis žmonių.
 
Šiuo atveju vėl išnaudojame patikimą viešąją erdvę - laisvalaikio gidą anonsas.lt ir kas geriau: ar įdėti produkto aprašymą į savo tinklapį, ar padaryti įdomų straipsnį ir ten įterpti savo produktą, kuris dominuotų? Pirmasis atvejis standartinis, perkame reklamjuostes, skaičiuojame paspaudimus. Išbandytas nestandartinis variantas. Rezultatas - atėjimas į nuosavą tinklapį, į produkto pristatymą ir į svetimame tinklapyje produkto pristatymą, vertinant kontakto kokybę, yra beveik lygiaverčiai. Svetimame net turi privalumų, nes pristato patikimas ir neutralus specialistas.

Per nepilnus 4 mėnesius 2 straipsnius paspaudė ir peržiūrėjo 3621 žmonės, straipsnių lankomumas kaip ir „Receptų konkurso" atveju išlieka stabilus.

Skaičiuojant, kad Lietuvos rinkoje minimaliai paspaudimas kainuoja 0,26 Lt, o tokiam produktui galima būtų tikėtis apie 0,6-1 Lt, ši kampanija būtų kainavusi apie 1000 - 3600 Lt - tai apie 4-8 kartus daugiau nei buvo sumokėta už šį projektą. Taip pat atsižvegiant į tai, kad su kiekvienu mėnesiu auga apsilankiusiųjų skaičius, kampanijos savikaina mažėja.

Šiais krizės laikais, kai svarbus kiekvienas centas, nestandartiniai sprendimai gali būti puiki išeitis taupant reklamines lėšas ir ieškant naujų klientų. Gal kai kas galės šiais sprendimais didžiuotis kaip P&G didžiuojasi savo sprendimu Didžiosios Depresijos metais investuoti į tada dar naują reklamos formą radijuje - dabar puikiai žinomą kaip „muilo operos".

Šaltinis: www.visasverslas.lt