|
Sunku įsivaizduoti, kad kurioje nors šeimoje pinigai būtų leidžiami visiškai neatsižvelgiant į įplaukas. Arba tik kartą per metus - apie atvelykį - būtų suskaičiuojamos šeimos pajamos ir išlaidos. Tuo tarpu nemažoje dalyje įmonių būtent taip ir daroma! Tūlam tik atrodo, kad skaičiuoja! Taip yra todėl, kad verslininkai, kaip ir daugelių kitų atvejų, yra paprasčiausiai valdžios suklaidinti. Klaidinantis finansinės atskaitomybės įvardijimas apskaita sudaro įvaizdį, kad įmonių verslo procesai yra apskaitomi, o todėl gali būti kontroliuojami.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Anksčiau Lietuvos, kaip ir viso pasaulio, vadybininkai, vertindami savo sprendimų įtaką įmonės veiklai ir uždirbamam pelnui, naudojosi finansine apskaita. Tačiau finansinė apskaita pateikia pernelyg apibendrintus duomenis apie įmonės veiklą ir neleidžia susieti daromų sprendimų prekių gamybos bei pardavimų srityje su gaunamu veiklos rezultatu. Siekiant iš esmės pakeisti tokią padėtį, įmonių vadybininkų poreikiams tenkinti buvo sukurta visiškai kitokia apskaita, skirta padėti priimti verslo vadybos sprendimus, – menedžmento (dar vadinama vadybos) apskaita. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Pagrindinis uždavinys, su kuriuo dabar susiduria beveik kiekviena įmonė, – veikloje daromų kaštų taupymas. Šis esminis klausimas kiekvienoje įmonėje sprendžiamas labai individualiai. Vienos įmonės jį sprendžia profesionaliai ir sėkmingai, kitos – mėgėjiškai (neretai tiesiog buitiškai) ir todėl dažnai nesėkmingai. Tačiau ir pirmosios, ir antrosios sunkiausiai sprendžia įmonės bei jos padalinių vykdomos veiklos administravimo (kitaip sakant, vadybos) bei kitų savo esme bendrųjų kaštų optimizavimo klausimus. Juos šiame straipsnyje ir aptarsime. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Tikra tiesa, kad kas valdo informaciją, tas valdo viską. Ši taisyklė visiškai tinka vadybos procesams, kai vadovai priima vienokius ar kitokius sprendimus dėl įmonėje vykdomų veiklų. Jų sprendimus lemia ne kas kitas, bet turima informacija. Klausimas – iš kur jie tą informaciją gauna? Atsakymas – daugiausia jos gauna iš įmonės apskaitos sistemos. Antras dar svarbesnis klausimas – ar gauna kokybišką informaciją? Atsakymas – dažnai (pernelyg dažnai) vadovų gaunama iš įmonių apskaitos sistemų informacija yra nekokybiška. To rezultatas – nekokybiški vadybos sprendimai, kurie ilgainiui įmonę priveda prie bankroto. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Daugumos įmonių metinės finansinės ataskaitos jau parengtos ir pateiktos įmonių savininkams patvirtinti. Pagal finansinės atskaitomybės duomenis bendrovių akcininkai vertina samdomų vadovų pasiekimus – ar jie tinkamai vadovavo verslui, ar uždirbo savininkams pelno, ar pagausino jų turtą, ar išplėtojo įmonės veiklą. Tokia ir yra finansinės atskaitomybės paskirtis. O kokia atskaitomybė reikalinga pačiam įmonės vadovui, kad jis matytų, kaip efektyviai vadovauja verslui? Juk finansinėje atskaitomybėje jis nieko sau naudingo paprasčiausiai neras! Jeigu vadovas priimtina forma negauna patikimos informacijos apie tai, kaip dirba jo vadovaujamos įmonės padaliniai, jų vadovai ir galiausiai darbuotojai, vadinasi, toks vadovas paprasčiausiai negali vadovauti. Jis negali nei veiklos planuoti, nei jos organizuoti, nei kontroliuoti jos vykdymo, nei tinkamai motyvuoti darbuotojų. Koks gi jis tuomet vadovas?! Taigi, kokios atskaitomybės reikia vadovui, kad jis galėtų tinkamai vadovauti? |
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
KAS YRA VADYBA 
