Įmonės prekei reikia sukurti paskirstymo grandinę, kurios dėka prekė pasieks vartotoją.

Paskirstymas – tai sprendimų ir veiksmų visuma, kuri apsprendžia prekių judėjimą nuo gamintojo iki vartotojo. Visi autoriai vieningai išskiria tris pagrindines paskirstymo strategijas.

Pagrindiniai paskirstymo uždaviniai:

Tuo tarpu Z.Gineitienė su kolegomis paskirstymo strategijas sieja su kanalų struktūros strategija ir pateikia du paskirstymo variantus, tiesioginį ir netiesioginį paskirstymą.

Paskirstymas vykdomas per paskirstymo kanalus, kurio dalyviai yra didmenininkai ir mažmenininkai. Prekių paskirstymo kanalo pobūdį nulemia vartotojų poreikiai, prekės savybės bei gamintojo tikslai ir galimybės. Paskirstymo kanalo pasirinkimas yra vienas iš sunkiausių rinkodaros uždavinių.

Pasirinkus tiesioginį paskirstymą (be tarpininkų) yra geresnės komunikavimo galimybės su galutiniu vartotoju. Tačiau tiesioginis paskirstymas apsunkina gamintojus, o įmonėms gaminančioms prekes masiniam vartojimui yra praktiškai neįmanomas.

Netiesioginio paskirstymo atveju yra prarandama dalis rinkodaros funkcijų kontrolė. Tačiau yra ir privalumų – prekės plačiau pateikiamos, didesnis kaštų efektyvumas bei didesnės pardavimų apimtys. Gamintojas, rinkdamasis prekybos tarpininką, stengiasi pasiekti tam tikrus rinkos segmentus. Todėl svarbu įvertinti prekybos įmonės aptarnaujamą rajoną. Įvertinti ar aptarnaujamo rajono dydis apima pakankamą potencialių pirkėjų skaičių bei stengtis nesukelti nepageidaujamos konkurentų reakcijos. Labai svarbu, kad pateikiamas asortimentas būtų patrauklus pirkėjams, laikomiems tiksline grupe ir patenkintų prekybininko aptarnaujamos zonos vartotojų poreikius.

Šaltinis: marketingas.xz.lt